A peace of my Heart

welcome

Didžiausia vertybė, kurią žmogus gali įgyti, yra stebėjimas, ir jeigu tas retas reiškinys “gyvenimas” verčia jį stebėtis, tuo jis turi ir pasitenkinti. Daugiau niekas jums jau nieko negali duoti ir nereikia nieko daugiau ieškoti. Tai galutinė riba. (Alanas Watsas)

Ujūnio druskos lyguma


Šiandien keliaukim į Boliviją (Pietų Amerika). Labai apsidžiaugiau, viename interneto tinklaraštyje radus, jog tai šalis, kurią pamačius belieka ištarti "Vau!". Vadinasi - paganyti akis tikrai bus kur. Neklydau :)

Tai viena vargingiausių šalių žemyne, nors „sėdi“ ant milžiniškų žemės turtų. Bolivija indėniškesnė už Peru ar Ekvadorą, todėl čia dar daugiau tradicinių rūbų spalvų, turgaus šurmulio ir indėniškos, mums dažnai nesuvokiamos tvarkos. Indėniška tvarka yra chaoso sinonimas, tačiau boliviečiams tai visai netrukdo gyventi.
Ir viena ryškiausių šioje šalyje lankytinų vietų - Ujūnio druskos lyguma.

Ujūnio druskos lyguma - didžiausia pasaulyje druskos lyguma (plotas 10 582 km²). Ji driekiasi 3650 metrų aukštyje, Altiplane. Prieš 40 000 metų ši vietovė buvo dalis didžiulio priešistorinio ežero Minchino, kuris nusausėjo ir paliko du ežerus (Poopo ir Uru Uru) ir dvi druskų lygumas (Koipasa ir Ujūnis). Druskos (tikros, valgomos druskos) čia šimtai hektarų, gylis kartais siekia kelis metrus. Aišku, vietiniai kažkiek ją kasinėja, bet labiausiai baltoji sūrioji dykuma tarnauja turizmui. Apskaičiuota, kad Ujūnio druskos lygumos ištekliai sudaro apie 10 milijardų tonų druskos, iš kurių kasmet iškasama mažiau kaip 25 000 tonų.

 
 

Lygumoje iš druskos pastatytas druskos viešbutis, kuriame viskas pagaminta iš druskos. Jame galima ir apsistoti, pamiegoti druskos lovoje ;)



O lygums centre yra kaktusais apaugusi Peskado sala.



Palijus vanduo ilgai išsilaiko druskos paviršiuje ir sukelia įdomias refleksijas.
 

 


0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą