A peace of my Heart

"Verslo žinios“ atliko skaičiavimus ir lygino, kurie būstų pirkėjai išlošė: tie, kurie pirko turtą rinkos pakilimo metu ir gavo paskolą su maža marža, ar tie, kurie laukė, kol būstai atpigs, tačiau dabar turėtų imti kreditą mažiau palankiomis sąlygomis.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, prieš trejus metus – 2007 m. – vidutinė naujo apie 50 kv. m ploto buto miegamajame Vilniaus rajone kaina siekė 270.000 Lt. Dabar toks būstas atpigo iki 220.000 Lt. Neatsižvelgdami į pradinio įnašo dydį lyginome, kokią mėnesio įmoką reikia mokėti vienu ir kitu atveju.

„SEB banko“ skaičiavimai rodo, kad pirkusieji būstą prieš trejus metus ir ėmę paskolą su 0,7% marža bankui per mėnesį atseikėja beveik tiek pat, kiek ir tie, kurie dabar pirktų atpigusį turtą, tačiau paskolą imtų su keliskart didesne marža – abiem atvejais paskolos įmoka suktųsi apie 1.000 Lt ir skirtųsi vos keliomis dešimtimis litų.

„Turto atpigimą kompensuoja anuomet gauta mažesnė marža, tik įsipareigojimas bankui liko didesnis“, – skaičiavimus komentuoja Saulius Vagonis, „Ober- Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė, priduria, kad lyginant reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad dabar imamų paskolų maržos laikui bėgant gali sumažėti, kai atsigaus ekonomika ir suaktyvės refinansavimas.

Jei lygintume senos statybos būstus, kurie atpigo smarkiau, svarstyklių lėkštė labiau svirtų dabar perkančiųjų naudai. Įsigijus tokį būstą dabar, vidutinė mėnesio įmoka suktųsi apie 700 Lt, o pirkusiųjų analogišką būstą prieš trejus metus – apie 800 Lt.

Daugiau savų lėšų

Audrius Dzikevičius, investuotojus ir nepriklausomus finansų analitikus vienijančio klubo „Pinigų srautas“ prezidentas, skaičiuodamas atsižvelgia ir į pradinio įnašo dydį. Jei prieš trejus metus reikėdavo apie 10% nuosavų pinigų, dabar bankai prašo 30%. Perkant atpigusį turtą ir dar trečdalį sumos mokant iš karto, mėnesio įmoka už tą patį turtą dabar būtų vidutiniškai apie ketvirtadaliu mažesnė. „Tačiau reikia turėti daugiau savų pinigų“, – skirtumą pabrėžia p. Dzikevičius.

Išlošia ir tie pirkėjai, kurie atpigusį turtą dabar gali įsigyti pasinaudodami specialiais bankų finansavimo pasiūlymais. Jie taikomi tų pačių bankų finansuotiems projektams. Pavyzdžiui, „Swedbanko“ siūloma mažiausia marža banko finansuotiems projektams siekia apie 1,4%, SEB – paskoloms su kintamomis palūkanomis – 1,9%.

Specialistai atkreipia dėmesį ir į dar vieną aspektą. Perkant dabar brangesnį turtą, jei kreditui taikoma speciali sumažinta marža, pirkėjas per mėnesį mokės mažiau negu tada, jei pirks pigesnį turtą, tačiau marža suksis apie 2,5–3%.

Pasikeitė

Vienareikšmiško atsakymo, kuris rodiklis – turto kaina ar banko tuo metu kreditui taikoma marža – svarbesnis, nėra.

„Sprendimas dėl paskolos, ypač dėl tokio reikšmingo dalyko kaip būstas, turi būti grindžiamas nuodugniu savo finansinių galimybių ir poreikių įvertinimu, – sako Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbanko“ Finansavimo departamento direktorė. – Reikia atsižvelgti ir į turto kainą, ir į paskolos sąlygas.“

Specialistai pažymi, kad anksčiau būstų pirkėjams svarbiausia būdavo ne galutinė pirkinio ir palūkanų vertė, bet tai, kiek per mėnesį reikės atseikėti bankui. Tačiau dabar prioritetai keičiasi.

„Anksčiau daugelis žmonių pirko net nesusimąstydami, kokius pinigus jie moka, bankai finansuodavo iki 100% sumos, tad pirkėjai negalvodavo, kas yra 300.000, 500.000 ar 1 mln. Lt ir kaip tokius pinigus uždirbti. Mėnesio įmoka, palyginti su pajamomis, negąsdindavo“, – teigia p. Vagonis.

Ponia Varanauskienė sako, kad sprendimą daugiau dėmesio skirti mėnesio įmokoms, o ne galutinei turto kainai, galima vadinti trumparegišku, nes paprastai padėtis keičiasi po metų ar dvejų.

Dabar pirkėjai kur kas labiau kreipia dėmesį ne tik į mėnesio įmoką, bet ir į galutinę sumą. Sunkmetis parodė, kad turtas ne visada brangsta, bet gali ir stipriai atpigti. Be to, dabar daugiau pirkėjų būstą įsigyja iš nuosavų lėšų.

"Verslo žinios"

Net didžiausi modernizmo ir minimalizmo atstovai nesitikėjo, kad XXI a. bus įgyvendinta visiškai stiklinio namo idėja. Permatomos grindys, lubos, vidinės ir išorinės sienos - visas namas sukonstruotas iš stiklo.

Namas dekoruotas retro stiliaus ir moderniais baldais. Erdvės suskirstytos, nors iš pirmo žvilgsnio per stiklines sienas to nematyti. Namas apstatytas baldais (lovos, sofos, knygų lentynos), kurie stikliniame kontekste išryškėja kaip niekada anksčiau.
Šio įspūdingo kūrinio iš ypač skaidraus stiklo autorė - italų kompanija Santambrogio. Tai visai reali idėja, turint omenyje, kad jau sukurtas permatomas betonas, permatoma mediena ir struktūrinės įstiklinimo sistemos. Tik ar patys norėtumėte tokio namo? Tikriausiai jį statyti kur kas smagiau nei jame gyventi.